- susikūvėti
- susikūvė́ti susigėsti: Susikūvė́k, žmogau! Lkm. Reikia, sako, suskūvė́t [prieš žmogų] Lkm. \ kūvėti; nusikūvėti; prisikūvėti; susikūvėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
susikūvėti
Look at other dictionaries:
kūvėti — kūvėti, kū̃vi, ėjo intr. 1. Kos47 gėdytis, drovėtis. | refl. N, [K], K.Būg, LVII177: Nes tie, kuriuos velinas, kūne jų gyvendamas, vargina, labai kūvisi ir gėdisi kitų žmonių SPII47. Nes yra daug jų, kurie didžioj savo nesutektėj kūvisi melst ape … Dictionary of the Lithuanian Language
nusikūvėti — išvengti, apsisaugoti: O mūsų krikščionys, šilkuose ir žemčiūguose tampydamies, nor Dievą užu savo prastojimus numaldyti ir amžinos prapulties nusikūvėti SPII179–180. kūvėti; nusikūvėti; prisikūvėti; susikūvėti … Dictionary of the Lithuanian Language
prisikūvėti — kiek gėdytis, drovėtis: Nes yra vieni nusidėjęjie įkietėję, kurie, drąsiai gulėdami nuodėmėse savose, nei Dievo bijos, nei žmonių gėdis ir prikūvis DP280. Nieko neprisikūvėdami anuo mažu vaikeliu …, puolė ant kelių savo MP55. kūvėti; nusikūvėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
susikūvėjimas — sm. (1) → susikūvėti: Nuo jaunimo kaktos šventas susikūvėjimas suvis nubrauktas paliko Gmž. Tuokart bus neišpasakytas susikūvėjimas Gmž. kūvėjimas; susikūvėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
